išdabinėjimas

išdabinė́jimas sm. (1) → išdabinėti: Kaštauni išdabinė́jimai (papuošalai) KI529. | refl.: Kurių (moterų) išsidabinėjimas netur būti iš viršaus pintoms kasomis ir apsikabinėjimu aukso Bb1Ptr3,3. \ dabinėjimas; išdabinėjimas